1) Kalbėjimas padeda
Labai naudinga kalbėtis, tiek su šeima, tieks su draugais. Galbūt suprasite, jog jūs vis kartojatės ir kartojatės įvykius susijusius su mirtimi, lyg norėtumėte įprasminti, suteikti prasmę tam kas nutiko.
Gali taip būti, kad po netekties gali būti sunkiausia bendrauti su mums svarbiausiais, artimiausiais žmonėmis. Jums gali kilti jausmai, jog jūsų nesupranta, nepastebi, skaudina, jums gali būti pikta. Geriausia jei pavyktų gauti jums reikalingą paramą iš šeimos smulkiai paaiškinus ko jums iš jų trūksta ir ko jūs norėtumėte. Jei šeimoje yra įprasta maža komunikacija, gali tekti pagalbos ir paramos, palaikymo ieškotis kitur, nei šeimoje.
2) Venkite izoliacijos
Gedulas gali būti labai izoliuojantis. Gali padėti supratimas, jog tai, kad kenčiate yra normalu, be to, gali padėti supratimas, jog jūs toks galite būti ne vienas.
Informacijos apie gedėjimą paieška knygose ir kituose informacijos šaltiniuose arba prisijungimas prie paramos grupės gali padėti suprasti, kad jūs nesate vieni, ir tai, kad jaučiate skausmingus jausmus yra taip pat normalu.
Dienoraščio rašymas gali būti labai emociškai iškraunantis būdas, skatinantis atsiverti, išsakyti tai kas skauda, baisu, sunku.
Labai naudinga vesti užrašus, tuomet galima žvilgtelėti atgal į gedulo procesą kaip jis po truputį keičiasi. Pamėginkite pripažinti, kad galite funkcionuoti ne taip gerai kaip įprastai. Jūs galite būti pavargę, gali suprastėti atmintis, gali sunkiau sektis sutelkti dėmesį, galite jausti, jog niekas nebėra svarbu. Išdrįskite paprašyti paramos iš draugų. Pasižymėkite dalykus, užduotis jei pergyvenate, kad pamiršite, taip pat pamėginkite nusistatyti vieną pasiekiamą užduotį per dieną. Mes kaip ir mūsų širdis ar protas gedime savo kūne todėl sportuokite, net švelnus pasivaikščiojimas gali sumažinti įtampą jūsų kūne. Masažas taip pat gali atpalaiduoti, gydyti vidines žaizdas.
Vienas sunkiausių dalykų gedint yra jausmas, jog prarandate kontrolę. Pamėginkite tuomet įvesti dienoje struktūrą, pavyzdžiui, atlikite pagrindinius darbus pirmoje dienos pusėje, o sportuokite po pietų.
Leiskite sau pailsėti nuo skausmo. Palepinkite save vaišėmis… Arba nukreipkite savo dėmesį nuo skausmo, žiūrėdami filmą, kuris atitrauktų jus kelioms valandoms.
3) Neskubėkite veikti
Jums gali būti skaudu žvelgti į mirusiojo daiktus, todėl gali kilti stiprus noras išmesti visus mirusiojo daiktus: fotografijas, drabužius ir kt. Visgi, nėra gera idėja išmesti ką nors, kol jausmai labai intensyvūs. Tokį sprendimą geriau atlikti šiek tiek nuslūgus jausmams, tuomet galite labiau racionaliai nuspręsti ką norite pasilikti sau. Jei jūs jaučiatės įsiutę, mėginkite surasti būdų kaip išlieti savo pyktį fiziškai: pagalvės mušimas, šokinėjimas, vandens spardymas prie jūros, vandens telkinio, rišti mazgus rankšluostyje, daužyti kažką kas nedūžta, jei jums tinka užsiimti kikboksu ir kt. Labai gerai jei pavyksta fizišką veiksmą atlikti su verbaliniu: šaukti ar rėkti tuo pačiu metu. Atkreipkite dėmesį ar toks elgesys saugus ir ar nenukentėsite, kad jūs esate vieni ir niekas jūsų negirdės. Jei jūs pykstate ant savęs, raskite kas jus po to paguostų. Kai kurie žmonės tiki, kad pykčio išreiškimas uždega dar daugiau pykčio, o ne su mažina, tačiau kitiems taip nenutinka. Patyrinėkite ar jums taip veikia, ar jums padeda pykčio išreiškimas sumažinti pyktį.
4) Grįžimas į darbą
Planuodami grįžti į darbą suraskite būdų sau padėti. Galbūt galite paprašyti kolegos jus palydėti iki darbo vietos pirmąją dieną. Leiskite kitiems žinoti jūsų norą kalbėti arba nekalbėti apie tai, kas nutiko.
Įsitikinkite, kad žmonės žino apie mirtį tiek kiek jūs norite, kad žinotų, kad nejaustumėte, jog jie šnabždasi už jūsų nugaros. Idealiu atveju jūsų grįžimas į darbą galėtų būti palaipsnis. Pradžioje tik keletą rytų porą kartų per savaitę. Nesitikėkite, kad būsite tokie pat darbingi kaip iki tol. Mėginkite imtis dirbti įveikiamų, mažesnių, trumpesnio laiko reikalaujančių užduočių. Dideli projektai gali atrodyti neįveikiami. Darbas galėtų padėti atitraukti jūsų dėmesį nuo sielvarto tačiau visiškai jį išjungti jums nepavyks. Leiskite sau dienoje kelias trumpas pertraukas pasivaikščiojimui, pabūti ramybėje arba laiko nubraukti kelias ašaras…
Nėra taisyklių kaip sielvartauti, arba kaip jūs gedėsite. Šios nuorodos gali jums tikti, bet gali ir netikti. Jūs esate geriausias gidas sau. Klausykitės savęs; išmokite pastebėti kas jums padeda, o kas jus ,,varo iš proto“. Priimkite tai, kad tai kas pradžioje veikė, padėjo po kelių mėnesių gali nebetikti. Kas benutiktų būkite švelnūs sau, duokite sau laiko pagyti, nors tai iš pradžių atrodo neįmanoma, yra šviesa tunelio gale.