Kaip galima padėti apie savižudybę galvojančiam artimui?
2017-11-05

Lietuva savižudybių skaičiumi pirmauja Europoje, o tai nieko gero nesako apie visuomenės sveikatą. Tačiau apie savižudybes kalbėti būtina. Su tuo sutinka ir specialistai.

Klinikinė psichologė Eglė Šekštelienė pateikia keturis būdus, kaip galite padėti artimam žmogui, jei pastebėti jo elgesyje tam tikrus pokyčius.

1. Parodykite savo rūpestį – klauskite tiesiai

Retai kada galvojantys apie savižudybę žmonės tai pasako tiesiai. Neretai tai gali skambėti ir paslaptingai arba romantiškai, pavyzdžiui: „Norėčiau nebeatsikelti vieną rytą“, „Taip liūdna, kad norisi pranykti“, „Pasaulyje nieko įdomaus ir norėčiau pasitraukti“ ir t. t. Visos šios užuominos – apie mirtį yra ne kas kita, o užuominos apie savižudybę. Jei išgirstate tokias frazes – atpažinkite, jog kalbama apie savižudybę. Klauskite tiesiai – ar galvoji apie savižudybę? Tai labai svarbu, mat jei žmogus apie tai galvoja, turi galimybę kam nors pasipasakoti, o jūs turite galimybę išgirsti ir padėti. Savižudybė – tai rimta. Reaguokite rimtai, o ne „tu juokauji“, „nėra ko tau galvoti apie savižudybę, pralinksmėk“. Žmogus išties galvoja apie savižudybę, nes jam sunku emociškai, sunkumai, kuriuos patiria, prislegia, todėl gali atrodyti, kad viskas yra beviltiška, nemato jokios išeities. Tai netgi turi specifinį terminą – „tunelio efektas“, žiūrėjimas lyg pro žiūronus, mat susiaurėja mąstymas; galvojantis apie savižudybę žmogus nemato jokių alternatyvų. Tiesiai paklausti apie savižudybę padeda trijų dalių klausimas: „Aš pastebėjau“ – išsakoma, kokius pokyčius jūs ar kiti pastebėjo galvojančio apie savižudybę elgesyje, nuotaikose ir pan.; „Man labai rūpi“ – išreiškiate savo susirūpinimą jo savijauta; „Ar tu negalvoji apie savižudybę?“

 

2. Atpažinkite savižudybės ženklus

Jūs galite padėti žmogui, tik pirmiausia išmokite pastebėti savižudybės rizikos ženklus; geriau suprasdami juos, galėsite imtis tolesnių pagalbos žingsnių. Pamėginkite įsidėmėti ir atpažinti šiuos ženklus suaugusiojo ar vaiko fizinėje ir emocinėje sferose, elgesyje ir kalboje.

Fizinė būsena. Verta sunerimti, jei žmogus ima nesirūpinti savo išvaizda; sutrinka miegas, apetitas.

Jausmai. Galvojantis apie savižudybę žmogus dažniausiai atrodo prislėgtas, apimtas nevilties, bejėgiškumo, gėdos ar kaltės, jaučia pyktį arba jaučiasi menkavertis, vienišas.

Elgesys. Iš elgesio galime labai daug suprasti, jei žmogus galvoja apie savižudybę.

  • Galbūt pastebėsite, jog artimasis ar draugas staiga užsisklendžia arba praranda susidomėjimą tuo, kas domino anksčiau.
  • Gali būti būdingas atsiribojimas nuo savo artimųjų, šeimos, draugų. Užsidarymas ir noras likti vienam.
  • Atkreipkite dėmesį, jei pradeda dalinti daiktus, rašo atsisveikinimo laiškus, grąžina skolas, rūpinasi testamentu.
  • Piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais taip pat rimtas ir destruktyvus elgesys.
  • Neatsargus, gyvybei pavojingas elgesys.
  • Labai ryškūs elgesio pasikeitimai.
  • Savęs žalojimas, kenkimas sau.
  • Jei piešiniai, rašiniai, muzika persmelkti mirties tema.
  • Nebegali susikaupti mokykloje, laikytis nusistovėjusios tvarkos, nebesimoko, suprastėja rezultatai.

Kalba. Tiesiai ar užuolankomis kalba apie savižudybę: „Nebėra prasmės gyventi”, „Visiems bus tik geriau be manęs”, „Viskas tuoj pasibaigs, gyvenimas neturi prasmės“, „Visos mano problemos jau greit pasibaigs“, „Niekas negali man padėti“. Mini tikslią savižudybės vietą ir laiką (grėsmė ypač didelė!).

3. Savižudybės rizikos įvertinimas

Nors vienareikšmiškai atsakyti, kodėl žmonės žudosi, mokslininkai suicidologai (tiriantys savižudybę) negali iki šiol, tačiau yra tam tikri rizikos faktoriai, kuriuos galime suprasti. Savižudybė gana sudėtingas reiškinys ir ją gali veikti daugybė faktorių. Pastebėta, kad susiklostę sudėtingi įvykiai asmens gyvenime gali lemti norą numirti. Pasinaudokite galvojančio apie savižudybę dvejonėmis, stiprindami jo norą gyventi. Būkite su juo ir nepalikite savo draugo vieno, jei žmogus išsako, kad ketina nusižudyti ar turi apgalvojęs savižudybės planą. Galime išmokti laiku suteikti artimui, draugui, pažįstamui savo paramą, jei suprantame daugiau, kas daro įtaką savižudybės rizikai. Sudėtingos gyvenimo situacijos taip pat gali veikti psichinę savijautą ir kelti minčių apie savižudybę. Atkreipkite dėmesį ir palaikykite, jei jūsų draugas ar artimasis: Neseniai patyrė reikšmingą netektį (artimųjų mirtį arba ją skausmingai išgyvena per mirties metines, tėvų skyrybas, draugų išdavystę, nutrūkusią meilę); Neseniai patyrė sunkų išgyvenimą (pažeminimą, kaltę, smurtą, gėdą, prievartą, sunkų sveikatos sutrikimą, reketą); Ilgą laiką yra alinamas sunkių „chroniškų“ problemų namuose (girtavimas, smurtas, nesutarimai) ar mokykloje (blogi mokymosi rezultatai, draugų patyčios ir atstūmimas, reketas, nesutarimai); Yra bandę žudytis praeityje; Turi bandžiusių žudytis ar nusižudžiusių artimųjų; Piktnaudžiauja alkoholiu, narkotikais, agresyviai elgiasi ir beprasmiškai rizikuoja; Serga depresija ar kita psichikos liga. Tokie požymiai rodo, kad pavojus didelis, taigi draugui ar artimajam reikalinga pagalba. Žmogui krizėje svarbu žinoti bent kelis žmones, į kuriuos gali kreiptis paramos, kai kils savižudiškų minčių. Kalbėdami bandykite suprasti, kaip žmogus galvoja apie savižudybę: mintys, ketinimai, plano turėjimas ir bandymas žudytis. Maža savižudybės rizika – mintys. Vidutinė rizika – ketinimai. Aukšta savižudybės rizika – aiškaus plano turėjimas. Labai rimta, reikia skubios pagalbos – kai žmogus jau pradėjęs save žaloti. Nors toks suskirstymas gali būti ir labai sąlyginis, svarbu žinoti, kada ir kokios pagalbos imtis. Kuomet žmogus galvoja apie savižudybę – užtenka palaikymo ir pokalbio. Ketinančiam žudytis asmeniui svarbu ne tik išklausyti, bet ir įtikinti kreiptis pagalbos į specialistus. Kuomet žmogus jau ketina žudytis, būtina imtis skubių veiksmų ir kviesti pagalbą – gelbėti.

4. Pagalba: palaikymas – įtikinimas – nukreipimas

Visuomet reaguokite rimtai, jei žmogus užsimena ar kalba apie savižudybę. PALAIKYKITE norą gyventi! Nes žmonių, ketinančių nusižudyti, jausmai yra labai prieštaringi: tuo pačiu metu nori ir gyventi, ir numirti. Pasinaudokite galvojančio apie savižudybę dvejonėmis, stiprindami jo norą gyventi. Būkite su juo ir nepalikite savo draugo, pažįstamo vieno, jei žmogus išsako, kad ketina nusižudyti ar turi apgalvojęs savižudybės planą. BŪKITE SU JUO, NEPALIKITE JO VIENO! Būtinai pasitarkite su žmonėmis, specialistais, kaip suteikti jam pagalbą. ĮTIKINKITE „atidėti“ savižudybę. Susitarkite planą, kaip žmogus gyvens šiandien, rytoj, ateinančiomis dienomis. Į ką jis gali kreiptis paramos dar (šeimos narys, draugas ar kt.), kai kils destruktyvios mintys. Žmogui krizėje svarbu žinoti bent kelis žmones, į kuriuos gali kreiptis paramos, kai kils savižudiškų minčių. Padėkite sudaryti šį planą, padėkite ištverti emocinį skausmą čia ir dabar. Žmogus dėl skausmo gali jaustis lyg suskilęs – dėl to jiems būtinas planas, kad jaustųsi vientisiau. Susitarkite ir įtikinkite draugą nekelti prieš save rankos (šiandien, dvi dienas) – trumpu periodu, nes tik tiek blogai besijaučiantis žmogus gali numatyti ir pažadėti jums. Patvirtinkite įsipareigojimą – gaukite patvirtinimą, kad žmogus tikrai nežalos savęs sutartą laiką (šiandien ir rytoj). Tokiam žmogui reikalingas planas: ką po valandos daryti, pusdienio ir t. t. Mat šiuo metu dėl labai blogos emocinės būsenos net negali įsivaizduoti, kaip gyventi šiandien, po pusdienio ar keletos dienų. Gaukite įsipareigojimą, pasižadėjimą, jog nesižalos ir nežudys savęs sutartą laiką. Paprašykite žmogaus garsiai pakartoti šį įsipareigojimą. Tai turėtu jums abiem atnešti palengvėjimą. Jei tokio palengvėjimo nejaučiate, iškvieskite būtinąją pagalbą. NUKREIPKITE žmogų pas specialistus, asmenis, kurie gali padėti savižudiškam žmogui sveikti. Siūlykite, kad kreiptųsi į jus ar kitus kelis artimiausius žmones, kuriems galės pasipasakoti apie šias ūmias savižudiškas mintis, kurios kamuoja, apie sunkius jausmus. Sutarkite, kad jei vis vien ši mintis apie savižudybę pernelyg stipri, tas žmogus kreipsis į jus arba į specialistą, kuris padėtų. Būkite realistiški. Gal žmogus negali pažadėti, kad mėnesiui galės atidėti savo planą, o tik tiek penkioms dienoms. Viską darykite mažais žingsniais. Nepalikite žmogaus vieno. Asmuo su aukšta savižudybės rizika turi gauti reikiamą pagalbą. Jūs esate tas žmogus, kuris gali susitarti ir įtikinti padėti jums pažįstamam žmogui, kuris šiuo metu sunkioje padėtyje. Ūmiu atveju savižudiškam asmeniui gali reikti gydymo ligoninėje su intensyvia priežiūra. Kitu atveju, savižudiškam asmeniui gali tekti kreiptis į psichiatrą, psichologą ar kitą svarbų žmogų, kad šis palengvintų jo emocinį skausmą ir pažadintų norą bei motyvaciją gyventi. Savižudybių prevencija gali prasidėti nuo jūsų.

Publikuota www.15min.lt, 2017 vasario 16d.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/santykiai/psichologe-e-seksteliene-kaip-galima-padeti-apie-savizudybe-galvojanciam-artimui-1024-755870

EMOCINĖ PARAMA TELEFONU

Emocinės paramos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas
„Jaunimo linija“
Budi savanoriai konsultantai
8 800 28888 I-VII
visą parą
„Vaikų linija“
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
116 111 I-VII
11:00 – 21:00
„Linija Doverija“

 (parama teikiama rusų kalba)
Budi savanoriai konsultantai

8 800 77277 II-VI
16.00 – 20.00
„Pagalbos moterims linija“
Budi profesionalai, savanoriai konsultantai
8 800 66366 I-VII
visą parą
„Vilties linija“ 
Budi profesionalai, savanoriai konsultantai
116 123 I-VII
visą parą

Skambučius į visas linijas apmoka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš valstybės biudžeto lėšų.

EMOCINĖ PARAMA INTERNETU

Emocinės paramos tarnyba Adresas Darbo laikas
 

„Vaikų linija“

 

Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per dvi dienas
„Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/internetas Atsako per dvi dienas
„Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.com Atsako per tris darbo dienas
 

„Pagalbos moterims linija“

 

Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.lt Atsako per tris dienas

 

Papildoma informacija – www.klausau.lt