Šiais laikais milžiniškas skyrybų skaičius gąsdina, o išsilavinusių ir finansiškai galinčių save pilnai išlaikyti, savarankiškų moterų skaičius didėja. Kodėl renkamės priklausomybę ir įsipareigojančius, emociškai artimus santykius? Kodėl verta tuoktis ir nuo ko priklauso santuokos sėkmė?
Gali būti daugybė atsakymų, kodėl tuokiamasi: nes taip priimta, jau daug šimtmečių žmonės tuokiasi. Kitos moterys pasakytų, jog nuo vaikystės yra mokomos „norėti tuoktis“, juk skaitome ir mums skaito pasakas apie princus ir laimingas santuokas. Kitos pasakytų, jog tuokiasi dėl emocinio saugumo ir baimės būti vienišai arba dėl finansinio saugumo. O galbūt dėl noro susilaukti ir auginti vaikus, kad jie augtų saugiai, santuokoje… ir t.t. Tikriausiai motyvų galima rasti ir dar daugiau. Vis dėlto įdomiausi motyvai būtų psichologiniai, vidiniai. Šiame straipsnyje kalbėsime apie nuostatas ir baimes vedybų atžvilgiu, pasirengimą vedyboms ir gyvenimą kartu. Pažvelgsime giliau, kas lemia santuokos sėkmę.
Pradėkime nuo nuostatų
Anksčiau santuoka buvo garbingas ir priimtinas būdas dalintis namais su partneriu, auginti vaikus. Dabar santuoka dažniausiai vyksta tuomet, kada jauni žmonės gauna išsilavinimą, turi gerus darbus, gražų būstą. Asmeniniame gyvenime tai lyg paskutinioji detalė, kai viskas jau sutvarkyta. Žmonės tuokiasi norėdami parodyti savo šeimai ir draugams, kaip gerai jiems sekasi gyventi, net jei giliai viduje nėra tikri, ar jų santykiai tęsis visą gyvenimą.
Kalbant apie nuostatas, tai šeimos, kurioje užaugome, santuokinė istorija turi didelę reikšmę mūsų pačių santuokos istorijai, nuostatoms. Jei patirtis gera ir sėkminga, tikėtina, jog ir tu sieksi pakartoti sėkmingos santuokos istoriją. Visas sunkumas kyla, kuomet santuokos istorija nesėkminga, tėvų santykiai konfliktiški. Skyrybos ar tavo pirmoji nelaiminga meilė taip pat prisideda prie tavo vidinio sužeidimo. Mes bijome artimų ir įsipareigojančių santykių, jei esme viduje sužeisti, nepasitikime kitais, bijome emocinio artumo. Gali būti, jog svarstydama santuoką, ryšiesi kreiptis į terapeutą norėdama išspręsti savo ankstesnę neigiamą patirtį, kad geriau suprastum savo neigiamas nuostatas, trukdančias jaustis saugiai. Svarbiausia pastebėti, kokios mintys trukdo įsipareigoti, kurti santuokinius ryšius. Pamėgink tai aptarti ir su dabartiniu savo partneriu. Galbūt abu galėsite geriau suprasti ne tik savo nuostatas vedybų atžvilgiu, bet ir baimes.
Kas gąsdina tuoktis?
Tavo partneris gali būti tavo geriausias draugas, jis gali užtikrinti tavo saugumą, gerovę, minčių ramybę, ateities planus. Tačiau jis gali būti ir tas žmogus, kurio tu labiausiai bijai. Nuoširdžiai įsipareigoję mes esame pažeidžiami, atviri patirti visišką atstūmimą, netekimą partnerio (mirtis, skyrybos). Kita įsipareigojimo baimė – jog partneris mus užvaldys, pakeis, kontroliuos, jog mes prarasime savo individualumą. Taigi, labiausiai bijome būti paliktos arba kontroliuojamos, „užvaldytos“. Galima išskirti ir daugiau universalių moters baimių santuokos atžvilgiu:
- Skyrybų baimė („Noriu tuoktis tik kartą“, bijau atstūmimo, išdavystės, palikimo).
- Neištikimybė vienas kitam.
- Baimė, jog pakartosiu tėvų santuoką (atsiribojimas, barniai, santuoka be meilės).
- Baimė nustoti mylėti savo partnerį.
- Baimė įsipareigoti, rūpintis kitu.
- Tu nori laisvės, bijai, jog partneris ims varžyti ir kontroliuoti.
- Kaip žinoti, kad jis – tas vienintelis? Atsisakyti iliuzijų sutikti dar protingesnį, tinkamesnį.
- Kas jei jis stipriai susirgs fiziškai, psichiškai?
- Turiu būti nesavanaudiška (baisu daryti tai, ko nenoriu vardan santuokos, abiejų gerovės).
- Kartais nešti naštą, kuri ne tavo (paremti partnerį, jo gyvenimo sunkumuose; kai jis bus silpnesnis, būti stipresnei).
- Nenoriu sugadinti meilės povestuvine buitimi, nuvilti partnerį, pačiai nusivilti.
- Pasitikėti partneriu (remtis partneriu, mylėti ir būti kartu, kai sunku).
Nenorime pilnai savęs atiduoti, nes taip saugiau. Tačiau tik pilnai „atidavusi“ save galėsi mėgautis tikrais meilės džiaugsmais, artumu, augti kaip asmenybė.
Aptarus įvairias baimes su partneriu ar kitu žmogumi, kuriuo pasitiki, gali kilti ir kitas klausimas. Ar reikia pagyventi kartu iki santuokos? Visuomenėje tai tampa priimtina. Kiek reikia gyventi kartu iki santuokos, jei taip? Ar santuoka geresnė, jei prieš tai „kartu pagyvensite“?
Gyvenimas kartu iki santuokos
Gyvenimas kartu gali turėti ir kitų tikslų, pvz., įtikinti partnerį tuoktis. Įprastas būdas gauti daug sekso arba artumo gali būti santuokos pakaitalas. Įsitikink, ar tavo ir partnerio planai sutampa? Tada žinosi ar kartu gyvenate, turėdami panašius tikslus, lūkesčius.
Kai kurie psichologai, pvz., Joyce Brothers, nerekomenduoja gyvenimo kartu, dėl to, kad elgesys, anot jo, poroje nėra tikras. Gyvenimas kartu – tai lyg vaikščiojimas ant kažko itin trapaus, nes mes stengiamės parodyti itin gerą savo elgesį, nes santykių laikinumas mus verčia būti nesaugius, o mes trokštame, kad mus mylėtų. Taigi, gyvenimas kartu nėra nuoširdus „patikrinimas“. Šis priešvestuvinis elgesys gali būti visiškai priešingas elgesiui po vestuvių. Daug susituokusių porų patvirtina, kad gyvenimas iki santuokos nepadėjo jiems pasiruošti santuokai, jie vis vien nepažino vienas kito ir turėjo mokytis prisitaikyti vienas prie kito kaip ir poros, kuriuos negyveno kartu. Intensyvūs romantiški santykiai blėsta po 2-3 gyvenimo kartu metų ir neapsaugo nuo vėlesnių santuokos problemų. Taip pat neprotinga yra gyventi kartu, o laukiantis ar susilaukus kūdikio susituokti. Toks spaudimas sukelia didelę psichologinę įtampą santykiuose. Partneris gali jaustis pakliuvęs į spąstus. Iš kitos pusės nėščiajai irgi iškyla dilema, ką daryti su vaikinu ir ką daryti su kūdikiu.
Clayton E. Tucker-Ladd klinikinio psichologo nuomone, labai svarbu atsižvelgti ir į savo moralines-religines vertybes, jei jos prieštarauja, tuomet neverta rinktis gyvenimo kartu. Jei jūs abu esate nepasirengę santuokai, bet norite pastovių artimų santykių, tuomet gyvenimas kartu turi tam tikrų privalumų, bet ir rizikų. Tai gali būti puiki patirtis mokytis mylėti ir prisitaikyti, tačiau išsikyrimas gali būti toks pat skausmingas ir sunkus kaip ir skyrybų atveju.
Psichologiniai spąstai gyvenant kartu
Jei jūs svarstote tuoktis, turite laiko ir žinote galimus psichologinius spąstus, gyvenimas kartu gali būti geras būdas įvertinti jūsų suderinamumą. Galimi psichologiniai spąstai nusprendus gyventi kartu:
· Tu stipriai įsimylėjusi, todėl trokšti tęsti santykius, nori padaryti įspūdį apie save, laimėti partnerį. Nepamiršk, jog ir partnerio šaunus, ypač gražus elgesys nebūtinai tęsis visą laiką.
· Prieš svarstant bandomąją santuoką pagalvok ir apie galimybę „pasaugoti save sau“ – asaugoti savo seksualinius santykius iki vestuvių. Jūsų vestuvių diena gali tapti ypatinga diena, nauju virsmu.
· Kadangi bandomoji santuoka yra testas, poros dažnai atideda pastangas dirbti su iškilusiais tarpusavio sutarimo sunkumais, skirtingumais. Dažnai vadovaujamasi nuostata – „gyvensime tol, kol bus gera kartu“. Iš tiesų, tik labai nedaugelis gali išlaikyti meilę be pastangų ir didesnio įsipareigojimo ar darbo santykių atžvilgiu.
· Praktinis patarimas: neskubėkite pastoti. Jei turite laiko, po vestuvių luktelėkite 3-4 m., stebėkite ir mokykitės gyventi kartu, bendrauti ir prisitaikyti vienas prie kito.
Iki vestuvių…
aptarkite ateities planus.
Sėkmingos sąjungos garantu gali būti ir jūsų poros ilga ir detali diskusija ir įsipareigojimai aptariant įvairias ateities situacijas: lavinimosi ir karjeros planai, vaikų turėjimas (jų skaičius) ir rūpinimasis jais kartu, religiniai bei piniginiai klausimai, gyvenimo stilius, socialinis gyvenimas, namo arba būsto pirkimas, esminių sprendimų priėmimas, darbų pasidalinimas ir t.t. Tokia diskusija leistų geriau pažinti partnerio vertybes ir poreikius šeimos atžvilgiu, bet ir padėtų jums padiskutuoti ties mažiau sutarimų turinčiais klausimais. Gali nustebti, kodėl tiek reikia kalbėti, kodėl negali viskas vykti spontaniškai, juk žmonės keičiasi ir pan. Svarbu kalbėtis, mat jūsų santuokos tvirtumas gali subyrėti, jei nesutarsite dėl rimtų klausimų. Pvz.,, jei tu nori turėti didelę šeimą, daug vaikų, o tavo partneris nenori arba nori tik vieno vaiko ar atvirkščiai. Jei tu norite daryti karjerą, o partneris galvoja, kad turi daugiau skirti laiko kitiems dalykams. Galbūt nori nuolat keliauti, o partneris svajoja tik apie nuosavą būstą ir atostogas Lietuvoje ir t.t.
Šie ir daugelis kitų skirtumų nebūtinai reiškia, jog jūsų būsimi santykiai pasmerkti, santuoka bus nesėkminga, tačiau skirtumų radimas padėtų jums apsispręsti, ieškoti kompromisų, galbūt apsispręsti keistis arba kaip tik ieškoti panašių vertybių partnerio. Santuokų gali būti labai įvairių, tačiau tik retas geba mylėti, būti mylimas neįdedant pastangų. Gyvenant kartu, partnerystėje, nuolat reikia ugdyti gerus bendravimo įgūdžius. O santuokai prasidėjus, atsiradus vaikams, randasi vis nauji ir nauji iššūkiai porai išsaugoti prasmingus ir artimus ryšius.
Savo pasiruošimą santuokai kartu su partneriu galite mėginti įvertinti klausimynu. Šis klausimynas, anot psichologo W.F. Harley, nėra skirtas pamatuoti būsimą sėkmę santuokoje, bet labiau įvertinti, suprasti, kaip atlaikyti būsimus konfliktus susituokus.
Paklauskite savęs ir partnerio šių klausimų.
1. Ar nori(-iu) turėti vaikų, jei taip, tai kiek?
2. Kokios religijos nori(-iu) savo vaikams?
3. Kai vaikai bus nepaklusnūs, kaip juos auklėsime?
4. Kaip nori(-iu) praleisti atostogas, šventes?
5. Kiek pinigų tikiesi(-iuosi) uždirbti? Kas, jei tu ar aš niekada neuždirbsi(-iu) tiek pinigų?
6. Kur norėtum(-čiau) gyventi? Kokį būstą norėtum(-čiau) turėti?
7. Ar tikiesi(-iuosi), jog mylėsimės visada kada tu / aš norėsi(-iu)? Jei ne, ar mane / tave paliksi(-iu) arba užmegsi(-iu) romaną, jei nesimylėsiu(-i) su tavimi / manimi?
8. Jei tau / man nepatinka vienas mano / tavo draugas(-ė), ar tikiesi(-iuosi), kad aš / tu nutrauksiu(-i) draugystę?
9. Kokie mūsų biudžeto prioritetai bus? Kaip mes priiminėsime finansinius sprendimus?
10. Ar paremsi(-iu) mane / tave finansiškai, jei sugalvosiu(-i) mokytis, kvalifikuotis naujai karjerai?
Geriausia patvarios santuokos prognozė yra ilgi, palyginus sklandūs santykiai, kuriuose patiriame ir problemų, ir sėkmingų išgyvenimų. Santuokoje visuomet bus konfliktų, tačiau ne konfliktai kelia grėsmę santuokai, bet būdai, kaip juos sprendžiate. Anot žymaus psichologo Gottman J., tyrimai rodo, jog poros, kurios iš pradžių skundėsi vienas kito pažiūromis, nuostatomis, buvo tarp tų, kurių santuoka laikui bėgant buvo stabiliausia. Paaiškėjo, jog svarbiausia turėti suderintus požiūrius, kaip pora spręs savo skirtumus.
