Remiantis psichoanalizės pradininku Z. Froidu, esminis psichoterapijos tikslas – leisti klientui dirbti ir mylėti. Be šių gebėjimų sunku pritapti mus supančiame sociume, jaustis laimingiems. Tačiau psichologiškai sveikas žmogus be gebėjimo mylėti ir dirbti dar turėtų gebėti ir žaisti. Žaidimas – tai lyg gyvenimo džiaugsmas, gebėjimas būti kūrybiškam, atsipalaidavusiam ir žaismingam. Susirūpiname, kai vaikas nustoja žaisti, tačiau, ar susirūpiname dėl savo žaismingumo ir kūrybiškumo?
Gebėjimas dirbti, mylėti ir būti kūrybingiems rodo mūsų puikų prisitaikymą išoriniame pasaulyje. Bet kartais tai gali nesutapti su mūsų vidiniu pasauliu: sunkumai gali kilti dėl vaikystėje patirtų traumų, kurios atsiliepia šiandien, taip pat pilnavertiškam ir kokybiškam gyvenimui gali trukdyti asmenybės sutrikimai, stresas, nuolatinė konkurencija ar vidinė emocinė įtampa.
Psichologiškai sveikas žmogus yra lankstus besikeičiančioms gyvenimo sąlygoms, geba suprasti ir valdyti savo emocijas, užtektinai pasitiki savimi ir aplinkiniu pasauliu, gerbia save ir jį supančius žmones, taisykles. Psichologiškai sveikas žmogus – pakankamai spontaniškas, laisvas, harmoningas… ir dvasingas.