Moters psichologija 2015 Nr. 8-9
Dažniausiai laisvalaikiui renkamės atpalaiduojančius smagius užsiėmimus. Tačiau kai kurie mūsų trokšta pilno įtampos ir pavojų ekstremalaus sporto. Šį polinkį skatina ne tik asmeninės savybės, bet ir hormonai. Dažnai ekstremaliu sportu susižavi vyrai. Ką daryti, jeigu tavasis – vienas jų?
Rizikingai elgtis reiškia įsitraukti į bet kurią veiklą, kuri turi neaiškią pabaigą. Tai gali nutikti kiekvienam iš mūsų, kuomet tenka kviesti į pasimatymą, išsakyti kitokią nuomonę ar paprieštarauti viršininkui, investuoti. O sėkmei būtina didelė rizika. Pastebėta, jog aukštos rizikos žmonės greičiau pajunta nuobodulį ir kenčia nepasitenkinimą darbu. Jiems reikalinga didesnė stimuliacija. Antraip gali ieškoti stimuliacijos būdų ir, kraštutiniais atvejais, net vartoti psichotropines medžiagas. Pojūčių ieškotojų smegenys išskiria daugiau hormono dopamino per ekstremalias veiklas ar įvykius ir taip patiria daug džiaugsmo, pasitenkinimo.
Ekstremalus sportas – tai pavojinga, kupina aštrių pojūčių pramoga. Populiariausi ekstremalūs sportai – šuoliai parašiutu nuo aukštų pastatų, šuolis su virve, burlentės, jėgos aitvarai, alpinizmas, lenktynininkų ir kalnų dviračių sportai ir kt. Tai – aukštos rizikos sportai, kurie gali baigtis susižalojimu ar net mirtimi, todėl būtina speciali įranga, apsaugos. Tuo skiriasi rizikingas elgesys nuo ekstremalaus sporto, jog rizika apskaičiuojama ir nelaimėms sumažinti naudojamos specialios apsaugos, speciali įranga. Dauguma tyrimų atskleidžia, jog polinkį ekstremaliai sportuoti nulemia ir organizmo tam tikri biocheminiai ypatumai, ir asmenybė.
Organizmo chemija
Šiuolaikinis mokslas teigia, ekstremalių sportininkų smegenys kitokios, jos pripratusios prie nuolatinių hormonų didesnio išsiskyrimo, aktyvumo. Nuolatinė fizinė įtampa įplieskia hormonų adrenalino, dopamino, endorfinų (vidiniai nuskausminamieji) bei serotonino (reguliuoja nuotaiką, miegą, seksualumą ir kt.) išsiskyrimą.
Kalbant apie ekstremalų sportą svarbiausi šie du hormonai:
- Adrenalinas – šerdinės antinksčių dalies hormonas, jį galima vadinti streso hormonu. Jis – organizmo atsakas į „kovoti arba bėgti“ situacijas. Jo susidarymą organizme skatina emocijos, sunkus fizinis darbas, išgąstis ar ekstremalūs pojūčiai. Padidėjęs adrenalino kiekis organizme verčia tankiau plakti širdį, paaštrėja mūsų jutimai, įsitempia raumenys, daugiau kraujo suteka į raumenis ir smegenis. Tai labai palanku ekstremaliose aplinkybėse, nes įgauname daugiau jėgų atlikti tai, ko paprastai net neįmanoma padaryti.
- Dopaminas – natūralus skausmo žudikas, jis apdovanoja ir motyvuoja smegenis, todėl dažnai vadinamas laimės hormonu. Aukštas jo lygis organizme verčia jausti gerovę, pasitenkinimą. Aštrių pomėgių mėgėjai aktyviai siekia naujumo, ko pasekoje – dopamino antplūdis. Tai intensyvus malonumo pojūtis, dėl kurio sportininkai nori vėl ir vėl patirti šiuos malonius jausmus.
Regis, užsiimti ekstremaliu sportu gali būti gana „narkotiška“, o ir mūsų smegenys skirtingai apdovanoja už rizikingą elgesį. Cheminiai procesai smegenyse stimuliuoja malonumo centrus, sportininkai trokšta šių natūralių kūno narkotikų. Po ekstremalios įtampos, baimės jausmų, smegenys sportininkus apdovanoja euforiniu pasitenkinimu, kuris padeda užmiršti kaip blogai ar kaip baisu, sunku buvo prieš tai. Iš tiesų į ekstremalaus sporto asmenis galim žiūrėti kaip į turinčius priklausomybę kūno natūraliems narkotikams.
Bet cheminės organizmo reakcijos nėra vienintelė priežastis, kas daro žmones priklausomus nuo ekstremalaus sporto.
Kontroliavimo poreikis
Pastebima, kad sportininkai, ypač ekstremalūs sportininkai, turi asmeninį poreikį mesti iššūkį sau. Rizikingai ekstremaliai sportuojant kyla jausmas, kad kontroliuoji net labai neaiškius įvykius, nuotykius. Kartais sportininkai gali pajusti ir visagalybės jausmą – kai atrodo, jog kontroliuoji situaciją ir įveiki neįveikiamas kliūtis. Tačiau, tokiu atveju kyla pavojus, jog rizika bus nepakankamai įvertinta ir sportininkas pervertins savo gebėjimus. Todėl ekstremaliame sporte svarbiausia – nuolatinis ir sistemingas pasiruošimas ir treniruotės. Destruktyvioji rizikos pusė yra ta, jog rizikingas elgesys veda prie to, ko užslėptai trokštama – mirties. Visgi dauguma sportininkų nėra linkę destruktyviai elgtis. Peržengti galimybių ribas – patirti save gyvą kitu būdu nei mums įprasta. Todėl kai kuriems ekstremalams šios patirtys yra vienintelis būdas pajausti savo kūną.
Teigiama „ekstremalumo“ nauda asmenybės augimui
Brymer atliko tyrimą, kuriame nustatė, kad ekstremalaus sporto dalyviai tiesiogiai siejo savo patirtį ekstremaliuose sportuose asmeniniams pokyčiams. E. Brymer nuomone – ekstremalūs sportininkai:
- turi žemesnį nerimą.
- yra labiau nepriklausomi.
- labiau užtikrinti pasiekti to ko nori – užsispyrę.
- turi stipresnį realybės jausmą.
Apskaičiuota ir gerai įvertinta rizika atsižvelgiant į savo jausmus (baisu ar ramu), padeda sportininkui augti kaip asmenybei ugdant aukštą pastabumą, užsispyrimą pasiekit neįmanoma, kontroliuoti savo baimės jausmus, stipriau už mus išgyventi savo egzistenciją būnant šią ir dabar akimirką su stichija, gamta ir apskaičiuota sėkme.
Jei tavo partneris ekstremalus sportininkas
- Prieš tapdama partnere, žmona ar žinojai, kad būsi šalia žmogaus, kuris imasi ir imsis didelių rizikų?
- Ar gali priimti, jog tai tavo artimojo asmenybės dalis, gyvenimo būdas? Tai sunku, bet gali tekti mokytis mažiau nerimauti, jog partneris galbūt susižeis patirs rimtas negrįžtamas traumas. Mokytis pasitikėti partnerio savęs kontroliavimo ir savo ribų pajautimu. Dauguma atletų siekia nugalėti baimes ir pirmauja, nes turi daug gebėjimų stiprinant savo kūną, geba koncentruotis, mokosi savo sporto šakos ribų ir tuo pačiu moka išbandyti šias ribas paruoštoje aplinkoje laikantis būtinojo saugumo.
- Domėtis ekstremaliu sportu, gal net išmėginti. Gyvenant su ekstremaliu sportininku tau teks nuolat susidurti su sportininko gyvenimo specifika ir tikrai teks pasidomėti, kokiu sportu užsiima tavo partneris, kad geriau jį suprastum. Galbūt tam tikras sporto šakas ir tu norėsi išmėginti. Kai kurių sportininkų žmonos prieš susilaukiant vaikų leidžiasi kartu su vyrais į keliones ir kartu užsiima vyrų, abiejų pamėgtu sportu, gyvenimo būdu.
- Stipriai organizuota dienotvarkė. Gali būti, jog savo partnerio treniruočių metu ar pasiruošimo metu ilgai teks nematyti. Itin svarbu tuomet laiką kartu leisti kuo turiningiau, pasiruošti ir susiplanuoti ką veiksite, kaip praleisite laiką kartu.
- Mokykitės drąsos ir susikaupimo iš savo partnerio. Rask bendrą sutarimą kada ir kaip nori palaikyti, paremti partnerį. Galbūt namie, o gal varžybų aikštelėje. Tavo drąsa ir ramybė labai padės. Galbūt norėsi ateiti palaikyti į varžybas.
- Kalbėkite apie baimes, sunkumus, pasiekimus. Aptark tiek savo, tiek partnerio jausmus prieš ir po varžybų.
- Bendraminčių ratas. Galbūt tau padės tam tikri socialiniai tinklapiai panašių į tave draugių, žmonų pasidalinimai apie gyvenimą su ekstremaliu sportininku.
- Tavo palaikymas partneriui itin svarbus. Labai svarbus palaikymas ir parama, suprantant partnerio aistrą, užsidegimą, norą išbandyti save. Nepamiršk, jog tavo partneris stiprina savo kūną, treniruojasi, mokosi pažinti savo kūno ribas ir tuo pačiu jas peržengti. Rizika – visuomet yra, tačiau ji yra apgalvota. Palaikyk savo partnerį leisdamasi jam atlikti tai, ką jis moka daryti geriausiai – būti ekstremaliu sportininku, rizikuojančiu laimėtoju.
Pojūčių ieškotojų smegenys išskiria daugiau hormono dopamino per ekstremalias veiklas ar įvykius ir taip patiria daug džiaugsmo, pasitenkinimo.
