Psichoterapija tai galimybė žmogui geriau pažinti save, tarpasmeninius santykius, lengviau įveikti problemas ir sunkumus, kurios dažnai virsta psichologiniais sutrikimais. Psichoterapija yra tęstinis procesas, kuris neretai trunka keletą metų. Susitikimų metu nagrinėjamos gilesnės psichologinės sutrikimų priežastys.
Psichodinaminė kryptis
Egzistuoja daugybė psichologinio darbo metodų, psichoterapijos krypčių (egzistencinė psichoterapija, geštalt terapija, Adlerio individualioji psichoterapija, biheivioristinė, analitinė, psichoanalizė ir t.t.).
Mano orientyras darbe psichodinaminės psichoterapijos kryptis (išklausytas kursas VU, podiplominės studijos), apimanti objektų ryšių teorijas, ego psichologiją, savasties (self) psichologiją ir psichoanalizę. Psichodinaminė psichoterapijos kryptis remiasi samprata, jog žmogaus vidinį pasaulį, asmenybę ir funkcionavimą išoriniame pasaulyje veikia sąmoningi ir iš pasąmonės kylantys motyvaciniai veiksniai ir jų tarpusavio sąveika (Laurinaitis E., Milašiūnas R., 2008).
Ankstyvųjų išgyvenimų svarba
Psichodinaminė psichoterapija pabrėžia ankstyvųjų išgyvenimų svarbą. Leistis į kelionę savianalizės link, reikia daug drąsos ir ryžto. Kalbėti apie tai kas sunku, gilintis į savo atminties klodus, atgaminti tai kas primiršta, mėginti susieti dabarties elgesį su praeities išgyvenimais, mokytis pasitikėti kitais, galų gale jaustis geriau.
Psichoterapija ir psichikos sutrikimai
Psichoterapija padeda sergantiems panikos priepuoliais, depresija, fobijomis, valgymo sutrikimų atvejais, psichosomatinių sutrikimų atvejais ir kitiems minčių ar emocijų sutrikimams. Psichoterapija gali padėti ir vartojantiems vaistus dėl psichinės ligos, pagerina vaistų efektyvumą.
Psichoterapija ir krizės
Neretai net nesergant psichikos liga gyvenime gali nutikti per daug sunkumų vienu metu – krizių. Nekalbėsime apie krizes nulemtas aplinkos ar kataklizmų, o apie gyvenimo netikėtumus kaip netektis, avarija, sunki ar mirtina liga, darbo netekimas, skyrybos, emigracija, sunkumai susilaukti vaikų arba persileidimas ir t.t. Tokie sunkumai paprastai nutinka netikėtai, gali sukelti šoką trunkantį keletą mėnesių ar ilgiau. Čia itin svarbi artimųjų parama. Klientai kreipiasi į terapiją ištikti krizės, nes sunkumas gali būti sunkiai pakeliamas, net padedant artimiesiems, tuomet reikalinga profesionalo pagalba palaikant, atstatant pusiausvyrą ir skatinant pasikeisti… Pokytis būtinas, nes viskas pasikeitę galbūt ,,apvirtę aukštyn kojom“. Kiekviena krizė – tai galimybė ir paaugti, sutvirtėti.
Psichoterapija, kaip galimybė geriau pažinti save
Savęs pažinimas, tai lyg, labirintas, painus kelias, bet nukreiptas į vidų, centrą. Galimybė pažvelgti į savo vidinį pasaulį. Kitiems psichoterapija gali būti lyg nesuprantamų simbolių perskaitymas, kuomet sapnai papasakoja apie mus kamuojančius sunkumus arba atskleidžia mūsų psichinį potencialą. Psichoterapija – tai ir asmenybės augimas, kūrybiškumo atsiradimas, emocinis vystymasasis.
Kelios išvados apie psichoterapijos metodų veiksmingumą:
- Psichoterapija duoda gerų rezultatų gydant depresiją, nerimą, panikos, valgymo sutrikimus, asmenybės deformacijas.
- Efektyviausias metodas spręsti krizes, psichologines problemas – psichoterapija. Vaistai krizių ir psichologinių problemų negydo.
- Galima teigti, jog tinkamumą vienai ar kitai psichoterapijai lemia pacientų asmeninės savybės ar polinkio spręsti problemas ypatumai. Visgi aiškėja tendencija, jog terapijos sėkmę labiau nulemia ne psichoterapijos metodas, bet sėkmingas terapeuto ryšio su pacientu užmezgimas (Laurinaitis E., Milašiūnas R., 2008).